Pakabinta tarp visų kitų, kiekvieną rytą laukia paštininko, kuris atneš laišką, laikraštį - pašto dėžutė. Kiekvieną dezutes savininke , buvo vardu Vakare. Ji buvo didelem zaliom akim, ryskiai issikisusiais zandikauliais ir turejo ilgus rudus plaukus.  Plaukus ji supindavo i kasa (nes taip dabar madinga) ir kiekvina savaites ketvirtadieni ji gaudavo kvietima i vakareli.  Jai patiko juos gauti, j jautesi laukiama, todel kekviena ryta ji su dziaugsmu pasveikindavo pasto dezute su nauju gautu kvietimu.  Dezute gerejosi, savo seimininke. Ji nesiodavo batelius aukstasi kulniukais, buo labai graksi ir devejo labai zavias sukneles.  Taciau viena lemtinga diena wiska pakeite... Viena pirmadienio ryta Vakare eme ir nepasirode!!Antradienis, treciadienis...Istorija kartojosi.  Tai nebuvo įprasta, nes net po pačių triukšmingiausių vakarėlių ji grįždavo pas savo dėžutę..  Dezute eme nerimauti ir bando kuo daugiau suzinoti kur dingo Vakare  Bėgo dienos, savaitės, mėnesiai, bet Vakarė vis nesirodė. Dėžutė jau buvo pilna pakvietimų. Bet pagaliau vieną rytą   , kai saule buvo tik tik spejusi pateketi..ji pasirode..bet buvo kitokia..  Jos veidas atrodė rimtas, bet ramus. Atrakinusi dėžutę ėmė skubiai peržiūrinėti pakvietimus, tartum ieškodama kažko labai svarbaus  Staiga jos žvilgsnis sustojo. Ji nusišypsojo. Paleido visus pakvietimus ir jie nukrito ant žemės. Rankoje liko tik vienas..  Tiesą pasakius, jis niekuo nesiskyrė nuo kitų, Pašto Dėžutė jau seniai tai matė. Bet Vakarė į jį žiūrėjo taip, tarsi čia šalia būtų nusileidęs angelas  Ar gali būti? Devie, o ne! t.y. - O taip! Tai tikrai tiesa - ji laimėjo žalią kortą!  Bet kamgi jai ta žalia korta kai fudbolo aikšteleje dar pernai gavo geltona ir raudonas korteles su teisėjo autografais. nors gyvenimas gražus ji nusė.  Ji buvo laiminga, kad turi triju spalvu korteles. Dabar belieka jas pakabinti melynam fone. Tada ji pamate, kad pašto dėžutė yra mėlynos spalvos  . "Kaip gerai" pagalvojo Vakarė, "dabar turių visų spalvų korteles! Geltona, žalia ir raudona - tai Lietuva, o mėlyna dėžutė - Europos Sąjunga!".  Nusilupo pašto dėžutę nuo sienos ir parsinešė namo  Dezute pasikabino koridoriuje ant sienos, bet dezutei tas labai nepatiko. Juk tai tas pats kas zuvims pradeti vaikscioti dykumoje.  Ji norėjo, kad Vakarė grąžintų ją į ankstesnę vietą, bet nemokėjo kalbėti, todėl nusprendė prisisapnuoti ir sapne išsakyti viską, ką galvoja.  Taigi vieną trečiadienio vakarą Vakarė ėmė ir užmigo prie namų darbų.  Staiga jin jau stovi nepažystamoje vietoje, o priešais ją, pašto dėžutė, bet tai nepaprasta dėžutė, ji kalba!  -Aš, negaliu čia išbūti.. Man trūksta deguonies, dūstu..- dėžutė pradėjo švogžti, jos balsas pradėjo silpnėti,-eik,-pilnomis ašarų akimis sušnabždėjo mirštanti dėžutė.  Vakarė atsibudo irgi pilnomis ašarų akimis. Ir pradėjo eiti link  veidrodzio. Ten ji pamate, kad jos galva staciakampe ir melyna, kaip pasto dezute. Atvaizdas tare: "Vakare, nedorele tu- grazink dezute" aaaaaaaa!!!!