Dar neatmerktomis akimis, it besvoris vaiduoklis iskritau is lovos ir...  jutau, kad kažkas ypatinga manęs laukia. Nemačiau ir negirdėjau, bet kažkas didžiule nenumaldoma banga ritosi į mane.   Tai buvo pukuotas siamo katinas!  Maža to. Tai buvo ne šiaip katinas, o pats Begemotas. Toks buvo jo vardas. Ir jis ką tik buvo pabėgęs iš beprasidedančio spektaklio "Meistras ir Marga  Į kuri, buvau atsinešes katina. O Begemota pasiėmiau iš gyvūnų prieglaudos. Nesuprantu kaip žmonės palieka gyvunus likimo valiai. Bet čia ne apie tai.  Beje, reikėtų priminti, jog katinas Begemotas, visai ne tas katinas, kurį buvau atsinešęs į spektaklį. Tad jau aiškėja, jog yra du katinai.   Vienas katinas mano - vardu Begemotas, o kitas šalia manęs sėdinčio kaimyno. užtemus šviesoms, spektakly tamsu, tad manišksi pasi, kuris katinas mano?  Vienas klajoja kažkur teatre. Jis ten patiria daug nuotykių. Vieną iš jų jums čia ir papasakosiu.  Tikriausiai jau supratote, kad katinas Begemotas nepaprastas ir gali kalbėti. Koršunovas sunerimo nejuokais, nes Begemotas dingo kaip ugnin.  O juk jis jau buvo tapęs trupės talismanu! Aktoriai nelipdavo ant scenos prieš tai nepaglostę Begemoto uodegos.   Ir pats katinas žinojo, kad be jo spektaklis neįvyks, bet jis nė nemanė sugrįžti, nes norėjo aplankyt knygų mugę ir "Akropolį". Reikėjo naujo mobilaus  Jam labai reikejo naujo mobilaus taciau nezinojo kur ji gauti. Katinas puole į paniką. Bet į galvą šovė mintis. Aaa Grizlis duos.      Staiga, iš kažkur išniro mano kaimynas Petras, nusprendęs pasisvečiuoti ir suvalgė visą mano medų. Įdomus tas mano rytas: nei medaus, tik katinų istorijos.