Per rasotą žolę brido mergaitė su balta suknele. Jos kasų žaismėje atsispindėjo saulės spinduliai, kurie juokėsi   Ji buvo svajoklė, kuri kiekvieną dieną tikėdavosi sulaukti savojo princo. Kartais ji mąstydavo, kur jis,, ką daro, ar galvoja apie ją...  Mergaitė bebrisdama per pievą mąstė apie gyvenimą ir svajojo...Aplink skraidė melsvi laumžirgiai ir tyliai šnabždėjo savo sukurtas poemas vėjas...  Kur eiti? Prie nuliūdusio beržo paupy? Prie puošniosios pušies ant kalnelio? Kur šiandien leisti sau pasinerti į gamtos kvapus? Šie klausimai ir vėl   mergaite nusiave batus ir uzmigo...  teiaisi ilgai ilgai.. mergaite nuejusiu prie berzo maste ir uzmigo  Laikas bėgo draikydamas neklusnius plaukus. Bet ir sapnas jos buvo svajingas...    ir ji nenorejo pabusti, nes sapnavo dideli drakona, valganti braskes, kurios augo pievoje salia ezero. Drakonas buvo zalias su geltonais taskeliais,   taciau niekas nezinojo, kad tie taskeliai atsirado nuo intensyvios kabalos meditacijos sesijos.   Mergaite staiga pazadino artejantys zingsniai. Ji pajuto kaip sirdele pradejo stipriau plakti. Aisku, kad pievoje negaletu tykoti jokie pavajoai, bet   atmerkusi akis ji išvydo didelius nuo dėvėjimo sutrūkinėjusius batus. Kai jos žvilgsnis pakilo aukštyn, ji pamatė neregėto mažumo senolį ilgais ūsais.  ..bet atsigręžusi ji pamatė tai, dėl ko viso pasaulio išminčiai, visais laikais negalėjo sutarti..   Ogi rasotoje pievoje plaikstydamas savo tankius karčius didingai stovėjo laukinis arklys su sidabriškai baltu ragu kaktoje ... Vienaragis pievoje!  Tikriausiai tai buvo zenklas .. Tikriausiai .  Vienaragis ėmė piktai prunkšti ir kanopa kasdamas pievos grumstas atkišo ragą pradėjo grėsmingai artintis.  Mergaitė stvėrė braškes, kurios spėjo kišenėje ištižti nuo vienatvės ir pasileido bėgti.Darkėsi jos nepaklusnūs plaukai nuo švelnaus vėjo.  Ir krito mirusios braškės.  Sviete saule, girdejosi pauksciu balsai. Ji bego neatsigrezdama. Ji bego ilgai. Vienaragis liko toli. Galop ji atsidure misko aiskteleje. Tyloje.  Tokioje spengiančioje, kad ji užgožė paukščių muziką, pušų ošimą ir žvėrių kanopų dundėjimą. Staiga suskaudo koją. Tik dabar pastebėjo besanti basa.  Jos kojos buvo istinusios ir suojaustytos. Piranijos buvo isikabinusios ant jos pirstu. 80% nagu buvo nuplesti. Tai pamaciusi ji susinervino ir numire.  Staiga pribego gauja sunu ir pradejo esti jos lavona. Jie megaudamiesi krampte jos basas kojas. Vienas suo ilupo jos akis ir nuvare zaist stalo tenisa  Bet nutare, kad biliarda zaist idomiau, todel pradejo ieskot kitu mergaiciu, is kuriu galetu islupti daugiau akiu.  Po kiek laiko šuo surado mergaites žaidžiančias biliardą. Jas nusivedė į įvykio vietą ir pradėjo kalbėti:  -Mergaites. mergaitės, man reikia ir jūsų akių! - išlemeno apsiseilėjęs šuo -Kam tau reikia mūsų, akių? - klausė mergaitės    "Tik nekaltos mergaitės akys ir kraujas gali išgelbėti mus iš pragaro nagų. Leiskit mums pakilti baltais vienaragiais..." gailiai inkštė vienas iš jų.  kompanijos  ... "Ne -toks siužetas manęs nedomina"- tarė režisierius grąžindamas scenarijų - "Kur kulminacija? Kur atomazga su laiminga pabaiga?"  turiu draugę Ievą , kuri neturi batų  Ir am jai tie batai, jei ji gyvena pievelėje, kur amžina vasara