Spalvingas berniukas žiūrėjo į besikeičiančius paveikslėlius ekrane, kuriame paveikslėliai keitėsi ir keitėsi. Iš jų darėsi naujos formos, struktūros tipai. Viskas mainėsi, kol virto   i baisią ligą. ligą, kurią berniukas įgijo diena iš dienos spoksodamas į kompiuterio ekraną.   Vienas is ligos pozymiu buvo padidejes poreikia baltyminiam maistui. Todel berniukas, negaledamas atsispirti kiausiniu poreikiui,gerdavo ju baltymus.  Jis jų tiek prisivalge, kad jam sparčiai pradėjo didėti antsvoris. Ilgainiui berniukas nebesugebėjo pasikelti iš savo kedes, ir jo liga vis blogėjo.  Bet jis vis ziurejo i ta stebuklingai uzburianti ekrana, nes tie besikeiciantys paveiksleliai ji uzhipnotizavo.  Visą laiką į žiūrėjo į paveikslelius  tie paveiksleliai jam buvo reikalingi kaip zmogui vanduo . . . ir viena diena kaskas noredamas jam gero , paime kompiuteri ir  tarė: žmogau atsigauk! Juk tiek gražių spalvų gausu aplink tave! Užteks tau vėpsoti eik pažaisti su kiemo berniukais, pamatyk, pajusk tikra gyvenimą!  Taigi berniukas paklausė patarimo ir išėjo i kiemą, į realų pasaulį. Jis pajautė tikrą gyvenimą - gavo į akį nuo kiemo berniukų.  Bet berniukas nebegalėjo atsikelti nes tiek sustorėjo, kad įstrigo kėdėje, todėl tiesiog beviltišku žvilgsniu žiūrėjo į jį mokantį žmogų.  taip ir mirė begulėdmas iš bado...