Už pusapvalio stiklo sukasi cukraus vata, nužiūrėta vaikiškų akių. Ša.  Uz kasos skaiciuoja pardaveja kartonine karuna, baltos ir raudonos spalvu.  Skaičiuoja grąžą.  Variniai pasipila ant seno grindinio, monrtod krenta tik herbu zemyn.  Suskaičiuoti skaičiai susigūžta taip atverti akims, ką tik tirpinusioms cukraus vatą.  O as taip labai noriu tos cukraus vatos...Greiciau isideti nors gabaleli ir pajusti saldu tirpima burnoj.Duokit greiciau vatos.Cukraus vatos.  O taip... Ir aš pagaliau jaučiu jos skonį savo burnoje. Niam kaip skanu. Šale manes stovi mano mažoji sesutė.  Ji kukliai žvilgčioja savo didelėmis žydromis akutėmis ir aš nusprendžiu pasidalinti su ja savo saldžiuoju cukraus vatos kamuoliu.  Bet iš jos negrabių pirštelių cukraus vata išslysta ir krenta tiesiai į kelio dulkes.  Užaugau, jau mano vaikai tiesia rankas į kažkada mus viliojusia stiklinio cukraus vatą - vaikiškos prabangos džiaugsmo mugėje ženklą.   Pakyla debesis rausvos svajones į stoglangį.  Ir staiga ima lyti, mano vata tirpsa, lasa nuo senu ranku.   Savo rankose laikau jau ištirpusius cukraus gabaliukus, kurie maloniai šildo mano vaikystės prisiminimus.   Taip, iš vaikystės man liko tik prisiminimai. Pirma melynė, pirmas barnis su tėvais, pirmas cukraus vatos kasnelis ir pirma meilė...   Ak,cukraus gumulelis tirpsta burnoje,atrodo lyg tai butu buve vakar.Salia stovinti anukele jau nerimastingai timpcioja man uz rankoves.  Jai idomu ka as galvoju ziuredamas i cukraus vata kuri sukasi uz stiklo..Ji timpcioja toliau,o as negaliu atplest akiu nuo besisukancio stebuklo...    iš tiesų, pagalvojau, kokias skirtingas mintis sukelia ta pati cukraus vata, man sentimentali, o anūkei nežinia kokias, juk negaliu žinoti.  Atmintin uzplusta prisiminimai, butent apie neribotas akiu melynes ir giluma. Tai primena cukru - svelnu, saldu, aksomini, kaip ..jaunyste.  Kaip Vincas. ..   Vincas Banaitis...   Tokias ir panašias mintis kitiems žmonėms kelia cukraus vata. O man ne. Ji man prisiminimų nekelia. Kai susirasiu vaikiną, paprašysiu, kad jis man   padovanotu cukraus vatos masina.tai man beveik butu tolygu laimes masinai,sukurtai R.Bredberio kurinio herojaus.saldi ir igristanti,kaip pats Gyvenimas  Tik įsivaizduok, cirko šokėjai sukasi aplink, saldi pasaka aplinkui. O rankose cukraus vata, kuri saldina tavo mintis, padeda prisiliesti prie pasakos  graudina ir migdo, vaje, kaip nuglosto gomurį, širdį ir skrandį, mmm, skleidžiasi lotoso žiedu delnuose, pulsuoja mažyčiais burbuliukais.  O kas, jei nežinočiau, koks jos skonis. Jej ji būtų visai nesaldi ir ne tokia stebuklinga. Tikriausiai tuomet gyvenčiau labai jau kitoniškam pasauly.