Mintimis skraidau tai į saulėtas vasaros dienas, tai į apmąstymus. Dabar išsilakstom, kad būtų proga vėl susirinkti? Kartu susirinke mes ieskodami savo issvajotosios vietos, atsiverte zemelapi ir vedami zodzio grazu r pasakiska apsistojome ties europa.   Ties valstybe, kuri apsupa vandens ir miškų.  Danija... Hamletas... tulpės... Atlantas ... kaip gaila, kad niekad nebuvau ir tikraiusiai ten nebūsiu!  Bet juk verta tikėti, kad svajonės kartais išsipildo , taip?  Reikia tikėti, jog kartais geriau patylėti.. Pasvajoti ir su svaja pasinerti tolyn.. Tikėk, kad kartais viskas bus gražu ir gera..   panerus i nuostabiausias mintis galima savajonese viska padaryti ko realam gyvenime tas zmogus neisdrystu,o svajonese taj pamegines gal atsiras noras   ...atsikeliu...ir pamatau koks pasaulis idomus...;)  Ir kiekvienam jis yra skirtingas ;DD  bet kartu...ir panasus.toki ispudi man paliko danija  paslaptis undineje, saugancioje juros krantus, pasitinkanti atvykstancius ir mojanti , kviecianti keliauti toliau  tai i saltas ziemos vakarus.  danija tai salis , kurioje nebuvau , taciau labai noreciau aplankyti , pasivaikscioti Kopenhagos gatvelemis ir nebegryzti . pavirsti oru . .  ir pasikėlus nuo žemės nuskristi toli, toli... negirdėti pasaulio triukšmo, varguolių aimanų ir bevalių riksmų  negirdeti net menkiausio vejelio...  Bet ten gyvena tokie patys žmonės kaip ir mes. Su savo rūpesčiais ir džiaugsmais. Visgi verta juos pažinti.