Jie man sako, mes - tik dulkės, buvom, esam, dulkėm ir virsim. O aš žinau, kad esu žmogus, nors dažnai nesuprantu kaip ir kodėl aš esu šiame pasaulyje, kas apskritai yra pasaulis, kur jis prasideda ir kur baigiasi. Iš kur ir kam visa tai, ką matau kasdien?. Todėl tiesiu į dangų rankas / Galbūt išgirs ir palaimins kažkas / Gal pamatysiu save / Ir savo sielą kažkur danguje . Egzistenciniai klausimai kylantis iš sielos gelmių  priverčia    susimastyti..   Ir ji nesugrįš niekada...  Kartais per daug mastau - gal zmogui, paprastam zmogui, to is tiesu visai nereikia?   O kartais pagalvoju, kaip keista, iš kur mes, žmonės, tiek daug pasiekėme?  gal visdėlto verta kažkur dingti, išnykti? dažnai apie tai pagalvoju, ir manau ne viena aš. tikiu kad kiekvinas dažnai apie tai pagalvoja  Kaip gyvenimas klostysis toliau? Kas bus po 20-ies metu? Ar kas nors ivertins mano pasiekimus...  nesupratimas yra lengviau uz supratima.  kad esu labai mazas .  Bet turiu teise i grazu ir pilnaverti gyvenima kiekviena diena, kiekviena valanda, minute, sekunde...  Mylėkime vieni kitus už paprastus ir nereikšmingus paklydimus ir mažas mažytes nuodėmes.  Kiekvieną rytą pabundu ir padėkoju Dievui, kad aš dar pabudau... Nes žinau, kad rytoj rytą aš galiu nustoti kvėpuoti.  Esu medis. Noriu žydėti. Kurti poeziją. Knygų mugė dabar, rašyti kompiuteriu, kurti istoriją. Esu žmogus.  Esu tik paprastas žmogus, bet kartu ir nepaprastas. Mes juk esame visi skirtingi.  nėra tik paprastų žmonių, nebūna paprastų istorijų. ir ši bendros knygos mintis yra nepaprasta :)  Kiekvienas žmogus gali pasiekti tai ko trokšta. Kiekvienas gali parašyti knygą ir niekas negalės jo už tai smerkti.  Stenkis branginti kiekvieną gyvenimo minutę ir kiekvieną dieną praleisti prasmingai, kad po savęs kažką paliktum ateities žmonėms.  Jei zmogus-tai Zmogus is didziosios raidės  su savo jausmais išgyvenimais ir viltim. Su savo siekiais ir tikslais kuriuos kaip įmanydami bandome įvykdyti.