Mintys būna garsios. Būna spalvotos, būna jos aštrios, būna miglotos.  Dažnai aplanko ir nepadorios, gašlios mintys, nuo kuriu pats imi ir nurausti.  Mintys būtinos, nes be jų būtų nyku. Bet mintys dažnai graužia, todėl sveika jų atsikratyti. Tik kaip tai padaryti laiku?  nereikia jų atsikratyti. jas reikia išgyventi. tai bene vienintelis kelias į naujas, geras mintis, kurių nesinorės atsikratyti. mintys kuria.  jos gali būti pavojingos, nes, sako, kad mintys gali įsikūnyti, visi tavo slogučiai gali virsti realybe.  Tačiau kiekvieną mintį reikia sutikti ir priimti, kiekvieną išgyventi, o ne vengti. Nereikia minčių bijoti, jos nebūtinai turi virsti realybe.    Jos turi padėti KURTI realybę, nes viskas prasideda nuo minties, ir tik nuo minties, nes mintis yra greitesnė už šį pasaulį.  O kartais buna mintys tylios. Kaip naktys rudejant. Ir paprastos. Kaip akmenys palaukej. Jos tyli. Ir laukia. Graziu ir dideliu minciu. Kaip kokonai.  Saugantys tuoj gimstansiančius drugius. Mintis  tarsi tavo paties atvaizdas. Garsiai išreikšta mintis - tai,kaip tave mato kiti. Ir žinai ką?.. reikia galvoti,ką sakai.