Traukinio vagone sėdėjo tik du žmonės. Vienas viename vagono gale, kitas - kitame. Kiekvienas žiūrėjo pro savo langą į besikeičiančius vaizdus. Staiga jie vienas į kitą netikėtai pažiūrėjo. Traukinys netikėtai sustojo..  Atsidarė vagono durys. Pro jas įžengė storas augalotas kontrolierius.  ,,As esu sio traukinio valdovas! As jus vezu i punso miesteli. Taip, man nesvarbu ka jus planavote anksciau, dabar jus mano marionetes."  Nustebę pakeleiviai iš nuostabos pradėjo kvatoti. Vienas iš žmoniu mirktelėjo kitam ir su sarkazmu tarė: " Taip mes būsime tavo marionetės.".  Kontrolierius nustebo, tokio atsakymo sulaukti jis nesitikėjo.   Turbūt manėte, kad us ibauginsite, bet žmogaus su stipria siela ir žinantį paslapti nepavyks įsprausti į kampą. Tokio žmogaus rankose net pats laikas.  kontrolieriaus veide nusvito sypsena.  Traukinio "valdovas" kiek pamastes apie pasakytus žodžius pradėjo kažko ieškoti savo krepšyje.  Ieskojo jis ilgai... bet nerades tik susinervino ir nuskubejo i kita vagona.  Jis išsitraukė pistoletą ir pagrąsino keleivį nušauti.  Tačiau ,minutėlę pamąstęs, pistoletą vėl paslėpė.  Keleivis paėmė šalia jo ant sėdynės gulėjusią skrybėlę ir išsitraukė iš jos triušį. Triušis iššiepė dantis, suriaumojo ir šoko ant kontrolieriaus.  Kontrolierius apsisuko ir išbėgo į kitą vagoną. Triušis grįžo pas savo šeimininką atgal į skrybelę. Keleivis reikšmingai mirktelėjo bendrakeleiviui.  Jis man visuomet pravercia tokiose situacijose.Po siu zodziu isiviespatavo tyla. Keleiviai sedejo ir spoksojo vienas i kita neturedami zodziu.  Kontrolierius dingo,bet po keletos minuciu grizo nesinas dideliu gelsvu krepsiu.Keleiviai vienas i kita klausiamai susizvalge."Spektaklis prasideda!  Ir stai grizta kontrolierius su visa savo komanda, o tada pasisuka i viena is keleiviu ir taria:" sitai jums graziuoju nesibaigs".  Keleiviai suglume nezinojo ka atakyti. Viena ponia tik nuisypsojo nuosirdziai kvaila sypsena ir istare : "sypsokites, zmogau".  Suglume keleiviai sulaike šypsenas nužvelgė į ponia, o viena keleivė tyliai pažnabždėjo jai į ausį ir paliko kabina.  ... nes niekada moteriai nežels barzda..  -Nusisypsokit, tai buvo slapta kamera tare "valdovas".  Skrybėlės sąvininkas mįslingai nusišypsojo, mostelėjo palto skvernu ir dingo be pėdsakų kartu su skrybėle. Iškeliavo į kitą, labiau magišką, istoriją.  Sapnavau. Tai buvo paskutinis traukinys iš Kauno. Reikėjo lipt Vilniuje. Pažadino mane Naujoj Vilnioj, gerokai po vidurnakčio.   Ir ištikrųjų, vagone mes sedėjom dviese. Aš viename, o augalota, senyva moteris, su juodais ūsais kitame. Pamėginau pagauti jos žvilgsnį.