Tai buvo nepaprasto grožio laistytuvas. Turbūt todėl, kad man jį dovanojo   prezidentė. Ji tarė: laistyk ir tada žemėj Lietuvos ąžuolai žaliuos ir nebijok tų kiaulių, kur knisa gilią šaknį ir giles ėda. Žvelk į dangų, laistyk,  rūpinkis. Prezidentė melavo. Palaisčius žemę iš jos išdygo pinigų medis. Visi puolė skinti pinigus pamiršę, jog tai padarė stebuklingas laistytuvas.   Atėjo paslaptingas žmogus ir tarė : "auginkit ne pinigų, o laisvės medį. Bet laisvės medis turi būti palaistomas krauju. " Šalia medžio stovėjo ir     ir Remigijus Tiešis  tai ir buvo to paslaptingo zmogaus uzuomina, kaip norite, taip ir supraskite.  . Jie bučiavosi po pinigų medžiu.  karstai besibuciuojant, jie pasijuto stebimi, pasisuko i sona ir pamate, kad juos stebi suplastmasejusiomis akimis jis- laistytuvas.  Laistytuvas paslapčia buvo įsimylėjęs tą medį. Jo seksualios šakos viliojo jį dieną ir naktį. Pamatęs medį su Remigijumi jis susimušė su Remigijumi.  Zinoma, laistytuvas laimejo kova, pasitelkes savo jega ir vandens srove... O Medis stebejo kova ir labai susizavejo laistytuvu.   taip ir gimė meilė...  Medis priėjo prie laitytuvo ir karštai jį pabučiavo...  Laistytuvas paraudo...  Tada atejo Ainius.        Tyliai nuszvelges medine laistytuvo rankena, tare:  "Baigsis tavy vanduo ir baigsis ta jūsų meilė iš išskaičiavimo. Todėl tau, laistytuve, teks su manim kooperuotis."  Bet laistytuvas isdidziai tare: "Ne, mielas Ainiau, man taves nereikia - as surasiu toki, kuris pripildys mane vandeniu, kai tik man to reikes".  Na ir ieskok tokio vargso, tave pripildancio padarelio. Sekmes, tau, ispuikes vandens gadintojau, lik sveikas.. Nueina Ainis ir verkia..   ...verkia verkia verkia verkia.... ir staiga sutinka Andrių ir Joaną, kurie pardavinėja šokoladinius pyragaičius. Šie jam sako: Tu tai labai nelaiming  as, bet pažiūrėk į mus - matai, kokie mes stori. Taip yra todėl, kad mes beveik viską suvalgome ir nieko neparduodame. Va čia tai tikrai reikia verkti  O ko čia vergti mes sotūs o tą ka parduodame, kad ir labai nedaug, užtenka šiltai apsirengti, todel esame labai laimingi. O tau truksta laimės???   "Taip- aš jaučiuosi nelaimingas- didis pavydas mane graužia. Ana ten laistytuvas užaugino pinigu medi. Ir tokie dalykai pojuo dedasi..." - lemeno jis  . "-Vargšą Remigijų sumušė ir paliko ant ledo.."  "Tai einam, atkeršysim laistytuvui už Remigijų"- vienu balsu sušuko Andrius ir Joana  bet gal nekeršinam?  Juk meilė stipresnė už neapykantą, nes meilė kuria, o neapykanta griauna. Gal geriau einam ir susitaikom su laistytuvu