Taip laukiau pavasario, kad nedelsdama nulekiau į knygyną ir nusipirkau kalendorių. "Braukysiu dienas" - pamaniau. Kalendoriaus nebuvo.  Todėl nuipirkau užrašų knygutę, kad galėčiau užrašinėti mintis apie pavasarį.  O mintys buvo ryskios ir labai svajingos. Laukiancios ir tyros. Mintyse skverbesi vienintele mintys. Pavasari privalejau isimyleti.  Dar niekada pvasarį nebuvau įsimylėjus. Visada mylėdavau tik rudenį, kai krisdavo lapai, arba žiemą, kai žemę sukaustydavo šaltis.  O šiandien ir buvo tas pavasaris širdyje, kai vienas nekaltas pokalbis sukėtė mane ir paliko ryškų virpėjimą pilve. Netikėta, bet taip gera.  apie tą pokalbį galvojau važiuodama troleibusu, vis nesuprasdama, kodėl man tai buvo taip svarbu..  Laukti pavasario, panasiai kaip laukti meiles.Tu lauki jos ilgai, o kai visai nesitiki, ji jau aplanko tave.  Supratau, kad turiu padaryti kazka beprotisko, kazka tokio, kas butu netiketa ne tik man, bet visam pasauliui - turiu sukresti ji, turiu pabandyti...  absoliuciai isproteti ir paziureti i laikrodi butent ta minute kai suskaiciuojama sesiasdesimtoji eilute ir rodykle vos pastebimai sudreba i prieki.   O troleibuse zmoniu koks milijonas. Ir senutes ir studentai ir vienas kitas statybininkas. Koseja, ciaudi - nusilpe baudziauninku organizmai rudeniop.  Pavargusiomis akimis ir sulinkusiais kūnais - kaip silkės, kabančios ant skersinio- persisotinę nuolat tykančios neteisybės, šalčio, kaimynų laimės  .Ir kazkur pasiklydusi savam pasauli gyvena ji, kuri vis laukia, vis tikisi......o laukimas nenusakomai skaudus, beprotiskai vienisas...  Ji - ta pavasarinė nuotaika, apimanti nuo kreivokų kojų pirštų iki blakstienų galiukų, svaiginanti, aistringa, gaivi ir tokia išsiilgta. Kvaila žiema.  Tavęs laukimas toks lėtas.  Atrodo, sustingsta laikas, kuris matuojamas tirpstančiais varvekliais. Baltos konsistencijos virtimas upeliais neša link jo..  Labai laukiame pavasario, jis būna šiltas...  Bet laukimas stebuklo ir yra stebuklas. as jo visada sulaukiu,kai labai laukiu.  Pavasaris yra labai gaivinantis metu laikas ...  Bet pavasaris vis neateina... autobuso vairuotojos kalendoriuje apie pomidorus pastebiu... PAVASARIS ATEINA PO SAVAITES... tada pradejau svesti:  Išsitraukiau pavasarinius drabužius. Juos išskalbiau. Prieš veidrodį pasitreniravau, kaip reikia šypsotis. Visą žiemą nesišypsojau. O pavasri reikia:  ismokusi sypsotis,nutariau nueiti pasigrozeti besibagiancios zemos vazdu,pasitiki artejanti pvasari ir jo nuostabius gamtovaizdzius.Uzsisvajojus emiau  ant betirpstančio sniego daryti sniego angelus.