"Nuo šiandien viskas bus kitaip" - tarei sau ir ilgai galvojai "O kaip?".  ogi taip, kad niekas man daugiau neaiškins, ką turiu daryti. Nuo šiol aš viesiems aiškinsiu  Ir kai aš liepsiu Pauliui neliūdėti jis vėl pamatys pasaulį tokį gražų kaip praeitais metais...  Taip,as visiems praskaidrinsiu nuotaika,ypac tam Pauliui,jis visada vaiksto nukores nosi...Ir kas jam yra?  Puikiai žinau jo manevrus. Jis turėtų perprasti manuosius.   "Pauliau, renkis, šukuokis - eisim į miestą" - tariau jam.  "Kur?" - sumurma Paulius. "Į miestą, Pauliau!". "Į kokį miesta, lyja!". Pažvelgiu pro langą, baloje atsimuša dideli lietaus lašai.  "vadinasi reikės pasiimti skėtį"- joks lietus man nesutrukdys.Nuotaikos skaidrinimas- šventas reikalas. Paulius praradęs vitį išsisukti, rengiasi.   "Pauliau!" sušunku ir trenkiu ranka per stalą "Pavėluosim!". "Kur?" klausia Paulius. "Pauliau, tu gal trenktas? Į miestą!!".  "Ko į tą miestą?" murma jis nepatenkintas. Ne, nu jis mane pribaigs. Kaip galima jam pakelti nuotaiką, kai jis šitaip elgiasi? "Neklausinėk - renkis"  Ir pagaliau, mes su Pauliumi keliaujame į miestą. Pasižiūriu į jį - eina nukabinęs nosį , spardydamas ant kelio pasitaikančius akmenis...  Vis bandžiau Pauliui skaidrinti nuotaiką, bandžiau parodyti koks įdomus ir gražus pasaulis. Bet tai buvo bergždios pastangos...  "šiandien kažkokia proga?" - galų gale nedrasiai paklausė jis  . "Aišku" - sakau su paslaptinga šypsena. "Kokia?" klausia Paulius. "Atspėk" sakau ir kišenėje ranka užčiuopiu  šokoladuką. "atspėk ir gausi prizą"- sakau jam.  Paulius suka galvą. "Hm, atrodo gimtadienis dar ne greitai," - mąsto jis. "Ir su vardadieniu vakar ji sveikino," - toliau audžia mintį. "Gal tai  susiję su tavo pokalbiu dėl darbo?" po ilgų apmąstymų rįžtasi spėti jis.  "Kvailelis" - pagalvojau aš. - "Ne, nu tokio asilo laimingu padaryt neįmanoma. Ar jis sugebės įvertint mano pastangas ir pasiaukojimą?"  Na, ir kaip visada, tokiais atvejais, prasiskyrė dangus ir iš debesų, keldama didelį triukšmą ir dulkes, nusileido skraidanti lėkštė.  "Štai, Pauliau, tarpgalaktinis erdvėlaivis. Ar pasiruošęs kelionei?"  Paulius kelias minutes stovėjo be žado ir išplėtęs akis. "...eeeee....eeeee..."- galų gale ištarė jis rodydamas pirštu į kosminį laivą.  SKRISIU! - sušaukė Paulius.