Mano ilgai lauktas anglas- senukas Triumph- atgavo pirminį grožį. Žalia jo spalva puikiai derinosi su medžiais, prie kurių tuo metu stovėjo.  Motociklas buvo jau toks senuku senukas, kad kartais "pamirdavo" ir atlikdavo tik paspirtuko vaidmeni.  Man patiko ir paspirtuko vaidmuo, nes kai pasispirdavau dešine koja, motociklas lengvai ir tyliai riedėdavo kaimo keliuku.  Lyg vaikystėje turėtas raudonas, mažyčiais ratais, bet teikiantis begalę džiaugsmo.   Dar pamenu, kad raudona buvo tokia raudona, kaip Sigutės plaukų gumytės žemuogė. O dabar man tarp kojų taip žalia kaip   kaip veidu į sąmanas.   Tas senutelis motociklas man visas issigelbejimas nuo kasdienines rutinos. Pasispiri koja ir leki genamas prisiminimu... tiesiog gera!  O jei dar netycia ir uzsiveda, tai visikai pasaka...Tada buna klasiskas reikalas...Visos gatves merginos zvelgia su pavydu. Deja...  joms rupejo tik mano motociklas.   Mano vidurio amziaus krizes simbolis.  Mano brangusis motociklas, manąjį kailį gelbėjo iš įvairių situacijų.   Sėdėdamas ant savojo plieninio žirgo, atitrūkau nuo realybės, kuri mane slėgė ir vargino. Man daugiau tuo metu niekas neegzistuoja, negalvoju...  ypač naktimis, kai tik geltonas šviesos blynas prieš akis rodo kelią.  Tuomet norisi nuotykių. Lėkti tamsiomis gatvėmis. Būti pats sau pavojų riteris.  Na toks jau ir riteris... su savo senuku. Liudniausia, kad vis dar esu vienas. Noretusi ne tik rupintis savo "paspirtuku"...  Bet retkarčiais ir artimu žmogumi..taip norėtųsi mylėti - merginą ir savo nuostabųjį daugą, motociklą..bet viskam savas laikas  . Norėjosi ir merginos, tačiau merginą, man priminė-Mano žalios spalvos, ryškus kaip saulė motociklas. Kai kada, tai irgi atsibosdavo, viena galvoti..  Kita sakyti.Alternatyva yra.Susilaižęs sau plaukus,pasikinkęs savo žaliąjį žirgą aš artėju savo svajonės link...  Kaip kadaise Che Guevara. Turbūt ir aš parašysiu savajį motociklininko dienoraštį. Kad visi žinotų  apie mane. Apie mano "Triumph" bei vienatvės jausmą.  Apie mano svajones...  kurios nesibaigiancios kaip besipilantys tepalai is to mano zaliojo draugo..ir spalvotos,kaip kelias kuriuo  prabėgo mano jaunystė.  Gera buvo junyste. Dabar as tik senas sukrioses senis sulauzytom kojom nuo motociklo. Nesugebu nes atsinesti cigareciu is krautuveles Beliko tik gerti.  Geriu, geriu ir geriu. Jau 2 menesius absoliuta man zmona perka. Gaunu tik 500 simtus pinigu ir viska prageriu.  Bet iš galvos niekaip nedingsta ta motociklo avarija...Šiltas vasaros vakaras ir aš vienas, kelyje, su savo motociklu lėkiau link Prienų, kai  lėkdamas savo gražuoliu as švydau tiesiai prieš mane atlekianti sunkvežimį. Tuo momentu, man tarsi sustojo širdis, galva užplūdo daugybė minčių, apie    Mano praeiti kai mane bande pavokt ateivei. ir apie dalykus kurios nespejau padaryt.