Viduje du šimtai mygtukų, aštuoniolika rankenėlių ir sraigtelių, su keisčiausiomis funkcijomis. Ir jie viską reguliuoja! Išjungt, įjungt, pasukt, patraukt, nedaryt... STOP! Ištraukiau rozetę – aš ne aparatas.  Bet tada pagalvojau:  o gal mes visi esam maži robotukai?  Viduje kažkas spragtelėjo  Čiakt!  kazkas naujo, o tai gerai  idomu, turetu gautis gerai  pratesti nauja knyga  sukurti naujas spalvas   .tai, apie tai ka tu nori sukurti, ka tu nori pasakyti, ka nori isreiksti raidemis tai yra tavo mintys. tavo mintys gali rasyt ka tu galvoji...   gali buti kuo nori, gali   keliauti, skristi, plaukti i tolimus krastus i dar tolimesnius sapnus ir tuo apciu buti cia.     Pratesiant mygtuku tema, kazkas cia "migtuoja"  Stabtelk ir pasukiok rankenėles, pagrok mygtukais. Pažaisk savo mintimis! Juk iš čia randasi idėjos, svajones...  Mmyse visuose yra mygtuku, begales sraigteliu ir rankeneliu...taciau jie visi junginejami skirtingai: kitu ritmu, laiku ir kitu zmoniu...  "Labas" pasako man jis ir mano skruostai nurausta. Kodėl mano klaviatūra pasidaro tokia jautri kai jo pirštai prisiliečia?  Tikriausiai mes vienas be kito jau nebegalim... Tik bijom tai sakyti (o jei netyčia elektra dings?)  O jei nedings? O jei nedings? Bus juk dar baisiau ir dar labiau norėsis pažiūrėti, ar prabėgus akimirkai tamsos dar vienas kitą pažinsim....  Tuo tikslu visuomet su savimi turiu keletą elementų. Dingus elektrai bent spėsime gražiai atsisveikinti ir pajausti vienas kitą dar kelias sekundes   Kartais tos kelios sekundes buna daug mielesnes negu istisa amzinybe.  Bet ir visos amžinybės neužteks, jei kasdien trupindamas savo žmogiškumą nesugebėsi kovoti už patį svarbiausią - save.