Trenkiau durim ir pasileidau tekinas per koridorių, vis garsiau kartodamas: - Idiotai! Ką jūs suprantat? Tai vien tik mano nuopelnas... be manęs – viskas žlugs! Kol širdį draskė kartėlis, į sąmonę beldėsi mintis: po šių 18 metų turėjau tapti kitu žmogumi, o dabar bėgu tolyn nuo  jų, žmonių, kurie buvo viskas: namai, sapnai, gyvenimas, kasdienybė ir džiaugsmas. O dabar tik IDIOTAI!!!  miela, kad blogi atsiminimai kazkada palieka mano samone ir lieka tik dziaugsmas. Ir koks gi nuostabus esi TU gyvenime (z).   pilnas dziaugsmo, laimes, meiles ir tauriu jausmu... Visa tai padeda suprasti gyvenimo prasme.  As naujas zmogus!!!!  Tačiau patys esminiai dalykai-grožis,meilė,gerumas turėtų būti svarbūs kiekvienam žmogui.  O gal aš noriu būti ta, kuri buvau vakar...  Ir as busiu tokia, kokia as noriu buti, juk tai esu as.  Esu aš ir būsiu tokia visada! Nors ir prieštaraus visas pasaulis.. Būsiu savimi ir niekas to nepakeis. Niekada!!  Pamatysit! Man nesvarbu, ką jūs darysit. Aš pasakysiu visiems, kuriem rūpi. Ir pabėgsiu su jais.