Būna jis už septynių šimtų kilometrų ir sako: saugokime tai paslaptyje. O mintys, kylančios galvoje neduoda ramybes (kaip ir visada). Taigi jis uzsimerkia, pekelia ranka tamsoje ir liecia, liecia liecia  jos veida. O ji tyliai mintyse isivaizduoja jura ir horizonte selstancias bangas ir  ramu djeme ritma, kuris keikvienu garsu vis labiau isigeria i jos kuna. Ji pradeda matyt savo kuna, kai jis palengva pradeda judeti, pasamones rimtais  . Kunas juda kartu su jo ritmu. Aklina tamsa leidzia jiems abiems sokti ir kalbetis be zodziu ir garsu, tik  staiga ji pajunta, kai kazkas svelniai prisiliecia prie jos skruosto, svelnus ir tuo pat metu skaudus prisilietimas.. Ji atmerikia akis   ir pamato jo zydras akis, besiskverbiancias i jos gelmes, kuriuos, kaip tik tuomet,   dar labiau išsiplečia.Nejaugi tai tiesa - viskas taip realu. Jos širdis taip smarkiai daužosi, visas kūnas ima virpėti  ir ji pradeda sekti jo rodomu pavyzdziu: liesti, liesti, liesti. Uzsimerkusi. Ir tuo paciu stengiasi izvelgti, kas vyksta jo akiu gelmeje  bet staiga viska sugadina gryzusi kambarioke,"sveika mergaite" - ji taria, ka cia dabar darai?  Jis ir ji atsoka vienas nuo kito i skirtingus kambario kampus, tikedamiesi, jog  ji pasižiūri į kambariokę tokių žvilgsniu, kad ši suglumusi atsisėda  ir visi jie trys nutyla.  tyla pradeda juos slegti,  Jis pakyla nuo zemes. Atitraukia uzuolaidas nuo lango ir sako: Zinot, siandien lijo! matet?   Jo niekas neisgirdo, atrodo tyla apgaube visa kamabry, persismelke i pirstu galiukus. Kambariokes toliau ziurejo vienas i kita, nepratardamos zodzio  Iš kur jis atsirado? - tyliai paklausė kambariokė  . Jis ir Ji susizvalge. ir tylejo, nerado ne vieno zodzio, ka jai atsakyti. Po dar keliu minuciu jis  pabuciavo atejusia kamabrioke  . Ji uzsimerke ir bande isivaizduoti, kas dabar bus  jos nuostabai, atejusi kambarioke po bucinio suprato kas jis  ir negalėjo atsitokėti ir suvokti, kodėl jis čia atsirado po šitiek laiko vėl.  "Na, merginos, tai kas pas jus šiandien vakarienei? " - lyg niekur nieko paklausė jis  Prieš kelias akimirkas tvyrojusi aistra ir nuostaba akimirskiu išgaravo.   Bet pasimetimas taip ir liko abieju kambariokiu akyse.  Kol jos tylejo pasimetusios jis suvoke, kad visigi saugo po dvi paslaptis nuo kiekvienos is ju  Tai buvo 3 paslaptys viename kamabryje, dvi is ju jo viduje, bei trecioji buvo jis pats.  ................... tyla ir vel pradejes lyti lietus skambejo garsiau uz kiekvieno is ju mintis. Atejo laikas, kai abi kambariokes turejo suvogti,   kad jis neis namo, nes lyja  . Ta akimirka jis lengvu zingsniu nuejo i kita kamabri ir uzdejo tobulai tinkancios muzikos siai nakciai.  Jos abi vis dar sedejo ant zemes. uz lango pliaupe lietus, skambejo tobula muzika ir vis dar tvyravo tyla. o jis seimininkavo ju namuose tarsi savuose  "zinai Do, as maniau, kad jis visada buvo tik mano viduje, kad tik as galiu ji liesti, kad tik as galiu klausyti jo, klausytis jo muzikos.."   Lauke sugriaudėjo griaustinis. Lietus nepaliaujamai pliaupė.   ir Do palinkusi prie savo geriausios drauges tyliai pasnibzdejo, - " tavo paslaptis buvo visada pernelyg gundanti, kad ja galejau palikti tik tau..".  Tuo metu kitame kambaryje pokštelėjo atidaromo šampano kamštis  ir po keliu akimirku 3 sklidinos taures jau ant grindu pries jas, lietus nepaliaujamai soka ant stogu. Jis taria  "žinote, galbūt jūs nustebsite, bet pasakysiu jums. Ištikrųjų manęs čia nėra. Aš dabar esu už 700 km nuo čia"  Ta akimirka jis paliete paskutini karta abieju skruostus, bei pradejo palengva nykti, taip svelniai tarsi dumas, bet ju vidus buvo vis labiau   pildesi kazkokiu nenusakomu jausmu, jos uzsimerke ir leido, sia nakti kalbeti tik lietui, kuris kartu su jom vis sunkejo.