Tėtis ir sūnųs vaikščiojo po parodą ir pamatė sugadintą Mona Lizos paveikslą.  Jis mėtėsi šalia narvų. Dar jie stebėjo narvuose stovinčius, sėdinčius, gulinčius, miegančius žmones.   kas tai per košmaras? tačiau tai tik sapnas   Priėjo arčiau norėdami įsitikinti, jog akys nemeluoja. Ir juos užhipnotizavo ypatingieji Elizos kontaktiniai lešiai. Jie bandė atsispirti...  BET NEIŠĖJO - juk žinot kaip būna su tais šedevrais. Jiems atsispirti neįmanoma!  tačiau tai tik sapnas...      Nesvarbu, sapnas tai ar ne - bet Mona Liza, kad ir su kontaktiniais lęšiais ne vieno tūkstančio verta. Griebt ir bėgt kol kojos laiko!  Vyručiai griebė paveikslą ir pasieido bėgti klaidžiais ir, kažkodėl keptomis bulvytėmis iš McDonaldo atsiduodančiais , galerijos koridoriais.   Tada tėtis ir vienas iš vaikų sugalvojo eiti i akropolį.Jis suklupo ir pagalvojo, kam musms ten eiti jei ir cia gerai.Berniukas galvojo...  Tėtis ir sūnus svajojo apie didelį džipą. Tėtis pagalvojo, o gal tikrai reikia nusipirkti? Na ir nusipirko. Po kelerių metų pradėjo vairuoti ir sūnus.  sunus pardave Mona Liza kad ismoketu saskaitas  Bet dzipas yra TAI, kas sujungia teti ir sunu.  Džipas juos sujungs amžinam gyvenimui, AMEN  Šiuo atveju tai, tikrai ne tas žodis, kuris viską užbaigia.  Nes po sito gyvenimo ateina kitas, dar skaidresnis nei vaikyste. Kupinas dzipu, motociklu ir visokio berniukams reikalingo gerio.  Tačiau sūnus pakliuvo į avariją ir užsimušė.  Netrukus jis atsibudo danguje..   prei godzilos,fryzo,krikstatevio ir sunkaus vaiko  . Berniukas visaip bande atsikvoset, galvojo, jog tai sapnas. Trankydamas sau per veida, isgirdo kazkieno zingsnius, tarsi milzino. Kitoj vartu pusej   kabėjo šimtai Monos Lizos paveikslų.   O tarp paveikslų sunkiai vinguriavo vyras su teptukais.  bandydamas ateit artciau  jis rankomis skynėsi kelią pro paveikslus. "Na tai prisidirbai?" - piktai ištarė ateinantis vyriškis.  Visai kitam dangaus gale..