Šiandien atsikėliau iš ryto ir supratau, kad esu nebe toks, koks buvau vakar. O gal tiesiog neatsimenu koks buvau. Pasižiūriu į veidrodį ir pamatęs, kad atrodau lygiai taip pat, baisiausiai nustembu... koks norejau buti  koks norejau buti  koks nenorėjau būti... Juk kiekviena diena žada kažka naujo...  Žada, tačiau aš niekad nesulaukiu tos dienos.. Tikriausiai ir nesulauksiu.  Atsikėliau vieną rytą ir pasižiurėjus į veidrodį pastebėjau, kad aš visiškai pasikeitus.   ir esu aukstas, ilgos rakos o, kiti labai mazi.  įdomu, ne jau mano psichologinė būsena paveikė fiziologiją? jaučiuosi kaip Balzako Rafaelis, tik nežinau, ar tai gerai..  aš stebiu save, stebiu savo emocijas, savo nuotaiką ir veiksmus. Nežinau, kaip justis stebint save. Nežinau, ar aš pamišęs?  kad as esu mazas            Reikia pasitikėti savimi.Nesvarbu kaip atrodai...Reikia gyventi ir džiaugtis tuo kas esi...  Nors ir atrodau baisiai, bet reikia vertinti tai ką turi..  bet as negaliu..ka vaikt? mirt?  Šiandien atsikėliau iš ryto ir supratau, kad tai koke mane regejo vakarykste visuomene buvo veidrodzio atspindys, kuris nevisada rodo tiesa.  nors.. nežinau... nesuprantu kas darosi, šandien įeinu į vonios kambarį, ir pamatau, o ne, juk tai -   tikrai aš, lygiai toks kaip vakar: nesiprausęs, nesiskutęs, bet neapsakomai žavus ir nepakartojamas.