Lėktuvo keleivių miegą blaško blyškios švieselės, gaižus oras, bet už viską labiau blaško už manęs sėdinčių pakeleivių pokalbis: tikriausiai lietuvių, nes skrendam į Londoną. " Vat va va, tuoj, kai paskelbs, kad jau leidžiamės, nubėgsiu ir atnešiu rankines, kad pirmi išliptumem  tolumoje pasigirsta skubotas dvieju merginu gincas: - Mes krentam! - Ne, mes leidziames! -Bet krentam... Krenta, duzta vandens stikline. Aplink tyla.  Niekas nežino, iš kur lėktuve atsirado stiklinė, padaryta, kaip ir žada pavadinimas, iš stiklo. Kažkur tyliai sukūkčioja stiuardesė...  Kažkas jai telefonu pasakė "Aš myliu".  Ir ji nualpsta.  vienas zmogus pamate ir susuko: o ne! mano meile nualpo gelbekit padekit kvieskit daktara...           deja, daktaras negali atvažiuoti, nes mes lėktuve. Stiuardesė mirė.  Po penkių minučių atsikėlė. tai tik sapnas - stiuardesė prisiminė jog jau dešimtį metų zombė.  Stiuardesei infarktas, šįkart ji nebepabunda...  Bet netikėtai lėktuve iš kažkur atropojo varlė ir pabučiavo stiuardesę. Ir ji prisikėlė iš numirusių.  Prabundu. Pasirodo čia tik kvailas sapnas. Jau leidžiamės. Tuoj, tuoj pamatysiu ją, po penkerių metų. Širdis pradeda spurdėti.  Rankos instinktyviai sugniaužia jos dovanotą kryželį.  šiaip jokios su Dievu susijusios simbolikos nesu turėjusi, bet šį laikydama rankose jaučiuosi saugesnė.Gal ,kad danguje būdamas esi arčiau Jo.  Ir stai lektuvas jau Londono Stansed oro uoste.  Pasitinka kvepalu, riestainiu ir sauso oro pynes.  "O stai ir Ji!!! Po patirto kosmaro lektuve dabar viskas atrodo kaip pasaka" - pagalvojo jis.  bet tai buvo tik pradzia nes pradejo kristi asteroidai ir lektuvas prarado valdyma   , kuris leidosi į Londono oro uostą atskridęs iš Afrikos. Staiga trenkėsi tiesiai jam prieš akis žemėn, kur ir stovėjo jo meilė.  Deja lėktuvo motoras vis dar veikė ir įtrakė jo meilę į turbina kuri ją supjaustė, ir sutryne i raudoną košytę, kuri lėtai varvėjo nuo variklio žemyn.  Ir buvo panaši į braškių uogienę  Labai neprastą, tarp kitko.  pasake jis  kokia skani uogiene.