"Einam statyti sniego senių" - tariau. Ir staiga ištirpo sniegas. "Ką darom?" - sakau.  nieko nedarom. nieko čia nepadarysi.   ir... Bet nespėjau. Ištirpau.  vasarele cia atejo.  uzsimoves kepure islekiau laukan. islekes pamaciau tiesiai i mane atskrendancia gniuzte .  Pasilenkiau ir pradėjau spiegti.  BANZAI!!! pasimeciau erdveje... is kur vasara sniegas?!   Juk Landinijoje viskas įmanoma! Įsibėgėjau ir kritau į sniego pusnį.  įkritusi į pusnį pajudau perbėgant šaltį per mane, pasidarė gera, nes vasarą visi norime sniego, o žiemą saulės spindulių.  Sugalvojau, kodėl gi man nepasidžiaugus dar žiema vasarą ir nenuėjus karšto vyno su draugų būriu pagurkšnoti. Kaip tariau taip ir padariau.  Karštas vynas? Vasarą...? Prakaitas upeliais bėgo...  Tad i upeli ta prakaita ir ejome nuplaut  Bet prakaitas nenusiplauna  pasiemiau kempine ir su ja nusiploviau prakaita  . paskui ciuzinejome nuo kalno  ir staiga pamatėme, kad keliu eina sena mano draugė, su kuria mes buvom susipykusios.  Ji neparodė man jokio dėmesio. Pagalvojau  Aš paklausiau jos, ar ji seniai suprato, kad jau nutirpo sniegas, ir kas čia vyksta: visgi žiema ar vasara?  o tokia smetoniška, graži žiema buvo. Sniego užteko šaltukas taip pat maloniai pažnaibė nosį, gaila tik buvo dėl paukštelio buities.   Paukšteliui nupirkau lašinėlių, pakabinau ant toli nusidriekusios šakos, patepiau slides ir nučiuožiau ieškoti žiemos, o gal vasaros?   o gal vis delto geriau ziemos, nes ziema buna gerai  . Juk "kai sninga, kai lyja, mylėti lengviau" dainuodavo jis.  .  Ir buvo teisus. Kai šalta už lango, širdyje automatiškai įsijungia šilumos poreikis ir viską ir visus labiau mylim  Ir užsidėjusi stora striukę, kepurę ir pirštines islėkiau į kiemą. Šiandien ir vėl lipdysim besmegenius!  o rytoj jau darysim sniego angelus ir sniego dievui. o tada atsistosim ir nusijuoksim  Pradėjo snigti katinais medžiotojais, iš sniego lipdėme peles, kad katinai turėtų ką ėsti ir galėtų palaikyti tvarką kieme.  Bet katinai negalėjo bėgti taip greit kaip pelės ir nusprendė, jog pelės galėtų juos gaudyti. Taigi, pelės į sūrio roges pasikinkė skruzdėliukų pulką!  Deja, skruzdėliukai tebuvo gležno šerkšno trupinėliai. Užteko, kad porai sekundėlių pasirodytų aštrūs saulės spinduliai, ir skruzdėliukai ištežo......  pasidarė liūdna, taip ilgai ir linksmai konstravome tokį šedevrą... nekantraudama pradėjau kurti naujus sniego architektūros planus.  Supratau kad del visko kaltas butent vynas, staciau vyno taure.Bet ji buvo balta.Per daug balta.  ziema tai graziausias metu laikas, man jis patinka nes tada buna labai grazu..  Galima pašėlti sniege, sušlapti iki ausų, o grįžus namo jaukiai išgerti karštos arbatos puodelį prie spragsančio židinio  . Taigi šią gūdžią žiemą eilinį kartą ilsiuosi savo sodyboje prie laužo šviesos. Laužo šviesoje jau matau, ateinančio savaitgalio vaizdus – draugės