Rašykime visų mūsų istorijas..
Pridėk savo sakinį, mintį, žodį visų rašomoje Jam Session knygoje.
Lobis Nr.0038
Paprastai viskas prasideda nuo seno žemelapio ir paslaptingos istorijos
, kurioje pasitaiko ir piratų, ir
teisėsaugos pareigūnų.
O ši lobio paieška prasidėjo taip... Vaikščiodamas po Tibidabo kalvas pastebėjau
ant akmens sėdintį ir patį Tibidabą. Jis žiūrėjo į slėnyje esantį kaimą. Jo veidas atrodė susirūpinęs.
Akys, kaip ir pridera tokią akimirką, ilgesingai žvelgė į tolį. Atrodė, kad jis
jau senokai taip sėdi. "Būk pasveikintas, garbingasis Tibidabai" - tariau keldamas kepurę. "Aaa... lobių ieškotojas - gerai, kad atėjai" kalbėjo jis
. "Laukiau Tavęs jau prieš aštuonias dienas. Kur užtrukai?" - nustebino jis mane tokiu tiesiu klausimu.
"Buvau atsiimti honoraro už surastą lobį. Teko nuvykti iki pat Kashado,nes užsakovas buvo arabų šeichas" - pasakiau
. Tibidabas keistai šyptelėjo ir primerkęs vieną akį, lyg ir sau, lyg ir man paklausė: ar tas lobis tikrai yra Tas Lobis?
"Neesu del to tikras- bet man moka už tai, kad neuždavinėčiau klausimų. Aš savo darbą atlikau." tariau, sėsdamasis ant gretimo akmens.
Senis išsitraukė pypkę
"Prakeikti svetimšaliai" murmėjo jis, pešdamas nuo akmens samanas ir kimšdamas į pypkę.
Susirūpinęs jis vėl paklausė "Tai kas čia tave atvedė ar ne tavo dėdė, kuris irgi tuo pačiu užsiimdavo?".
Visą laiką žinojau, kad lobiai slepia daug paslapčių, bet niekad negalvojau, kad lobiai žino tiek daug maniškių. "Iš kur žinai, apie dėdę?"-paklausiau
"Aš jau senas- daug gyvenime matęs. Prieš 15 metų tavo dėdė dirbo man. Geras buvo žmogus. Amžiną jam atilsį"
..."O tai jis mirė??? Aš gi dar vakar kalbėjau su juo facebook'e!"
"Tai čia tu su manim kalbėjai. Tavo dėdė, prieš išeidamas į paskutinę užduotį, man paliko savo paswordą."- senis išpūtė gelsvą dūmą
. Visiškai pasimečiau - juk dėdė savo slaptažodžių taip lengvai nedalino! Matyt šitas senis bus jį tais savo dūmeliais apsvaiginęs.
Del visa ko atsistojau siek tiek atokiau, kad dumai manes nepasiektu. "Tai ko cia sedi, Tibidabai, ar lauki ko nors?"- paklausiau
Aš laukiu tavęs, argi neminejau?
Man reikia susigrąžinti kaiką brangaus. - senis ranka parodė į slėnį
, kuriame kaip tik tuo metu pasirodė didelis juodas šešėlis
Abu pakele akis i dangu ir pamate virs ju skrendandti didziuli ereli (lot.Aquila chrysaetos)
Wilpurt Wan Tash - kas per nesamone.