Šiandien viskas vyksta labai greitai. Net nespėju pajusti, kaip prabėga žmonės, laikas ir  darosi baisu, kad taip ir nesuspėsiu deramai pasidžiaugti  minutei sustojes uzmerkiu akis, kad sustosi, kad..  įsiklausyčiau į greičio garsą, kad  tas pašėlęs skubėjimas nenuneštų manęs, kaip kad plunksną, įkritusią į upę, nuneša srovė.   Noriu dar vienos porcijos gyvenimo džiaugsmo, naujo gurkšnio aistros,   kurią atneštų padavėja su mėlynom akim ir balta prijuoste.  ir nusaus tave!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!  savo gundančiu žvilgsniu !!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!  Net nustėrau nuo tokių savo minčių. Nesitikėjau, kad  jos gali issipildyt. Is prijuostes moteriske issitrauke  užrašų knygelę , tušinuką ir paklausė: "Jau išsirinkote iš meniu?". "Taip. Man gyvenimo džiaugsmo ir stiklinę aistros" tariau svajingai žvelgdamas   į jos mėlynas akis.   Netrukus ant stalo puikavosi aukštas stiklinis indas su varvančiais vanilinių ledų kaušeliais. "Kur gi mano išsvajotoji laimė, kurią turėjo atnešti   Nejaugi viskas sutelpa į šią taurę?"- galvoju pats sau-"Štai kaip atrodo gyvenimo džiaugsmas- saldus ir kvepiantis vanile- valgyk, kol neištirpo"  "Ne, ne, ne! - mintyse rėkiau aš - Gyvenimo džiaugsmas - kažkas daugiau, kažkas, apie ką gyvenimo greitkelyje niekada nesusimąsčiau ".  Pasitryniau savo paraudusias akis ir sukaupiau visa ryžta: dabar arba niekada!  Mėlynake pardavėja! - nedrąsiai sušukau aš - Aš jau visą valandą jus stebiu ir noriu jums pasakyti, kad jūsų akys labai gražios.  Ji skaidriomis kaip Baikalo ežeras akimis pažvelgė į mane, droviai nusišypsojo, ir vėl nusuko žvilgsnį. Šįkart jokio gundymo neįžvelgiau.  Atspindy pamačiau save su savo suveltom mintym. Suvokiau, jog ją, tokią ypatingą, bandžiau kabint kaip eiline fyfą, kurių visada visur pilna, kurios  nė iš tolo jai negalėjo prilygti. Man buvo tik JI, visa kita aplink išnyko. Žinai kaip būna, kai žvilgsnyje paskęsti?  Bandžiau atsitokėti, tačiau, regis, vis dar skendau   savo mintyse. Netiketai isgirdau riksma  "Gaisras!"- Į restoraną nesavu balsu klykdamas įbėgo pagyvenęs vyriškis.  Pamačiau, kaip paskui jį įlėkė merguina vilkinti baltu chalatu ir ryžtingai ištempė pro duris, prieš tai atsiprašiusi pardavėjos "jam dabar labai sunku"- tarė ji, suklapsėjusi sunkiomis, ilgomis blakstienomis. O aš pamaiau, kad tam vyriškiui tikrai netrūksta gyvenimo džiaugsmo.   Pro langa ziurejau, kaip ta vyriski isodina i greitosios autobusiuka. "taksi i beprotnami"- pagalvojau.  PaEMiaūū IT SuvalG tAv