Ši pasaka yra apie mažą paukščiuką  skrendantį į  Londoną... darbo ieškoti.  Pasaka apie paukščiuką, kuris paliko savo visą pulką paukščių Australijoje ir  paukštytę Besnapę.  isgirdo viena diena jis muzika, viliojancia kelti sparnus. Mmuzika - ikvepiancia kurti, ieskoti, palikti, atrasti.. sunerimo, blaskesi ir viena diena   beskrisdamas virš Barselonos, sugalvojo, kad reikia  ją aplankyti  skrido per kalnus ir upes, per pievas ir klonius, svajodamas, dainuodamas, ciulbedamas , nerimo ir dziaugsmo lydimas  paukščiukas. Dairėsi į kairę ir dešinę, ir jau priskridęs Prancūziją, suprato, kad pamiršo  melodija. Tada jis eme klausytis visko, kas aplinkui  skleidžia garsus ir  kvapus  .Klausėsi įvairių slaptų pokalbių,romantiškų melodijų ir gaudžiančio miesto šurmulio.Paukštelio dėmesį patraukė nusivylusio poeto monologas.Jaunuolis   įtikinejo save.Norėjo sau įteigti,kad neveltui paliko gimtuosius namus ir emigravo.jis norėjo tiketi kad jo svečioje šalyje laukia pripažinimas ir   šlovė. Bet gerai žinojo,kad Lietuvos jam neatstos niekas.Staiga supykęs tėškė žemėn nepaklusnų parkerį ir pravirko,nes suvokė,kad čia toli nuo namų   negali rašyti.Tik budamas toli suprato kokia svarbi tėvynė ,už tukstančių mylių sėdėdamas pigiame kambaryje su pribraukytu rankraščiu ilgejosi   žaliuojančių eglynų ir spalvingų pievų visko kas ji įkvepdavo kurti.Poetas atsiskojo ir ligusitai lyg apsėstas ėmė krautis lagaminus,nors pro ašaras   mažai ką įžiūrėjo.Tokia netiketa ir graudi istorija labai sukrėtė paukščiuką.Jis ėmė abejoti ir spasneliais plasnoti lėčiau,mažoje galvelėje priviso   įvairiausių minčių.Bet staiga išgirdo tą pačią melodiją ir jos vedamas nuplasnojo vrš smaolių aštriabriaunių stogų.  melodija grojo toliau  ,jis apsidziaugė kad ja girdi.  pauksciukas nusileido ant zemes ir uzciulbejo.  Vos tik nutilęs  pamate mane ir apsiveme