Rašykime visų mūsų istorijas..
Pridėk savo sakinį, mintį, žodį visų rašomoje Jam Session knygoje.
Vėl ir vėl
Eidamas namo Jis spardydavo akmenis nuo grindinio.
- Vėl neišdrįsau jos pabučiuoti- tada sakė Jis.
Ko aš laukiu? Tinkamos progos? O jei ji niekad neateis - svarstė toliau.
Likimas, jei jis egzistuoja imasi dėlioti viską kiek kitaip. Tie vaikai dabar suaugę. Kiekvienas jau sukūrė savas istorijas.
Bet kodėl "sukurė" ? Reikėtų sakyti, kad kiekvienas suaugęs vis dar KURIA savo istoriją. O po mirties mūsų istoriją kurs kiti. Bet kaip jiems patogu.
Viskas prasidėjo, kai viskas pasibaigė. Ir meilė prasidėjo tada, kai pasibaigė draugystė. Susitiko stotelėje, po dviejų metų. Tik kitokie. Jis ir ji
,jis paklausear ar nori eiti i bara kitoi gatves pusei.Ji sutiko,jie ejo per gatve ir abu partrenke sunkvezimis,jie abu numire
Laimei, taip neatsitiko, nes tai buvo tik eilinis Tado košmaras. Jis bijojo, kad kažkas jam vėl neleis pabučiuoti savo pirmosios mokyklos meiles...
Labiausiai ji siutino, kad zinono, kad ta tyli klases mergaite jam taip pat simpatizuoja...Taciau kaip paminti save? Juk jis misteris "saunuolis"!
Staiga jam šovė mintis: o jeigu pasitreniruoti su kita, kuri yra paprasta, su kuria nevaržo jokie kompleksai. "EUREKA!" sušuko jis ir patenkintas
taip ir tebesitreniruoja su kitomis?
Ne, nebe. Jis laiku suprato, kad tos treniruotės tik dar labiau atitolina jį nuo to, kas jam iš tikrųjų svarbu... Jis pagaliau
suprato, ka toliau daryti. Taigi kita ryta
susikaupė ir nuėjo tiesiai pas tą savo klasiokę, kurią buvo įsimylėjąs, ir bučiavo, bučiavo, bučiavo ... vėl ir vėl.. ir negalėjo liautis
. Jis suprato, kad buvo verta delsti, nes bučinių saldumas buvo nepakartojamas. Ir visai tai tik dėlto, kad jis mylėjo tą tylią mergaitę. Jų istorija
nuo šiol bus bendra. Niekas negalės jų išskirti, nes jeigu ką nors sunku gauti, tai paskui nesinori prarasti.
Taip, tai tikrai būtų graži istorija... Staiga Tadas grįžo į realybę. Nėra sunku rasti daug saldžių mergaičių, bet rasti tą vieną... Ech, gal kada
nors svajonės taps realybe. O kolkas jis lėtai ėjo keliu, nuo grindinio spardydamas akmenis.
ir netycia pataike i savo meiles aki ir jai is muse aki
Teko kviesti greiеtąją ir skubiai vežti į ligoninę. O juk galėjo būti kitaip. Jei būtų atsisakęs to žalingo įpročio spardyti akmenis.
Bet jau šaukštai po mietų, reikia greičiau suktis, ne ji labai kraujuoja, jei ilgiau užtruksiu, ji gali nebematyti su savo gražiąja akite..
Greitoji kaip visada vėluoja - reikės stabdyti kraujavimą savo jėgomis
Tai daryti pirma karta tikrai sunku, tuo labiau kad neturi reikalingu priemoniu. ,,Dieve kodel man sitaip? " pagalvojo ir pradejo ieskoti serveteliu..
bet rado tik vienkartiniu nosiniu su metu kvapu.
Staiga pajutau skausma, nes man nuo krutines atitruko sirdis. Tada uzsimerkiau ir uzmigau amzinu miegu...